BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2012-02-11 00:43

nors prašyti,kad neleistum man prie Tavęs priprasti, jau per vėlu

Į komentarus

Tapai viskuo, ką turiu. Pats svarbiausias, pats geriausias. Ir kai supykęs išeini…aš negaliu įkvėpt. Tapai mano meile, mano draugu. Tapai mano oru, valdai mano širdį ir visas emocijas. Ir kai melavęs prisipažįsti ir pasakai, kad myli, o aš įsijungiu begarsę ir atsikėlusi randu krūvą praleistų skambučių, sms kaip tu apgailestauji, net nežinau džiaugtis ar verkti. IR VISAI NESVARBU, KAD NUSIVYLIMAI ATITOLINA. TAVIMI NUSIVILTI AŠ NEMOKU :)

Taip, darai nesveikai daug klaidų, bet aš tave myliu. net skauda kaip stipriai. Ir tu kartoji, kad bijai mane prarasti. Bet, klausyk, jeigu AŠ tave prarasčiau…išeičiau iš proto milijoną kartų ir vargu ar sugrįščiau.

Juk žinai, kad mane reikia saugoti. saugoti nuo manęs pačios. nuo kvailų poelgių, beprotiškų minčių ir klaidingų išvadu. Reikia Tavo glėbio, kaip sienos nuo visų blogybių, kad jame sutalpinčiau visą savo pasaulėlį, jog niekada nepaleistum, o ant skruostukų lūpomis rašytum, kad myli. Kutentum atodūsiais ir pirštų galiukais…

ir šiandien paklausiau savęs, ko labiau bijau. ar, kad nebeliks to, kas yra dabar, ar , kad niekados nebus nieko daugiau. o gal aš per daug skubu, nors prašyti,kad neleistum man prie Tavęs priprasti, jau per vėlu…

 

Patiko (8)

Rodyk draugams



Komentarai (1)

  •   Agnė
    2012-02-18 13:55

    kokie tobuli žodžiai: ir šiandien paklausiau savęs, ko labiau bijau. ar, kad nebeliks to, kas yra dabar, ar , kad niekados nebus nieko daugiau.. Nuostabiai rašai!

Rašyk komentarą